Babtų seniūnija

Babtai. Miestelis ant Nevėžio kranto Lietuvos centrinėje dalyje.

Babtų seniūnija apima daugiau kaip 14 tūkst. ha, turi beveik 5 tūkst. gyventojų.
Didžiausios gyvenvietės – Babtai - 1745 gyventojų, Panevėžiukas - 745 gyventojų, Pagynė - 605 gyventojų, Muniškiai, Piepaliai, Sitkūnai ir 40 kaimų.

Vienintelis Baltijos šalyse sodininkystės ir daržininkystės institutas, stambūs ūkininkai, gamybinės bendrovės, vidurinė mokykla, internetas, krepšinio komandos, šokių ir dainavimo studijos, mieli žmonės, daug jaunimo – tai dabartis.

 

Jau praėjo daugiau kaip 600 metų nuo Babtų vardo pasirodymo rašytiniuose šaltiniuose, bet pažvelkime dar giliau į praeitį, į tuos laikus, kai nebuvo nei valstybių, nei sienų, nei kelių ir viena iš klajojančių po žemę žmonių genčių apsistojo gražios upės slėnyje – apie 3 tūkst. metų prieš Kristų, naujajame akmens amžiuje.

Apie tai byloja Babtų apylinkėse rasti akmeniniai darbo įrankiai ir ginklai, kuriais naudojosi žmonės. Bėgo amžiai, tobulėjo žmonių bendruomenė, keitėsi gyvensena.

Pirmajame tūkstantmetyje po Kristaus jau buvo supilti piliakalniai. Babtų apylinkėse yra du padavimais apipinti piliakalniai: dešiniajame Nevėžio krante Piepalių – daugiau kaip 10 metrų aukščio ir Aluonos upelio dešiniajame krante Vikūnų – gerokai mažesnis.
Prie Striūnos upelio žiočių buvo V-VIII a. kapinynas. Ten rasta kirvių, ietgalių, gintarinių karolių. Žieduotų segių ir kt.
Pakapiuose randasi X-XI a. kapinynas. Ten rasta vieno sudeginto žmogaus kapas ir 32 žirgų griaučiai su įkapėmis.

Taip pat apylinkėse rasti XI-XII a. ietgalis, dviašmenis kalavijas, geležinis plačiaašmenis kirvis.

1970 m. Antanas Radimonas Gailiušių kaime rado sidabrinę antkaklę, kurių Lietuvoje rasta tik trys. Manoma, kad XII-XIII a. Babtų apylinkėse būta stambaus juvelyrinių dirbinių gamybos centro.

Per Lietuvą ėjo trys svarbūs kryžiuočių keliai. Du iš jų ėjo pro Panevėžiuką ir Babtus. Babtų apylinkėje ties Vosiškiais yra pelkė jos viduryje yra l ha ploto ežeras. Ši pelkė vadinama Raganos (arba Raganės) ežeru. Legenda pasakoja, kad anksčiau čia buvusi pilis, kurią ragana nugramzdinusi, o toje vietoje atsiradęs gilus ežeras. Ežero viduryje išliko sala - pilies kiemas. Ši sala anksčiau galėjo būti vieta, kur žmonės slėpdavosi nuo kryžiuočių.
Kryžiuočiai mini Nevėžį, kaip laivybinę upę. 1379 m. jie plaukė Nevėžiu rastais ten laivais.
1386 m. Kryžiuočių ordino kelių aprašymuose jau minima „Baptindorf“ vietovė.

1009 m. pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose minima Lietuva, 1201 m. kryžiuočiai pradeda invaziją į Baltijos regioną, 1230 m. puola Lietuvą.

1394 m . birželio 24 d. Tuose pačiuose šaltiniuose jau plačiau aprašomas Babtų kiemas kairiajame Nevėžio krante. Čia gyvenančios 6 šeimos. Kiemas buvo aptvertas apsaugine tvora ir turėjo dvejus vartus. Šios dvi datos laikomos Babtų istorijos pradžia.

1410 m. Žalgirio mūšyje kryžiuočių ordinas buvo sutriuškintas. Minint 580-ąsias šio mūšio metines, 1990 m. ties Cinkiškiu buvo įkurtas Žalgirio memorialinis parkas. 10 ha plote yra pasodinta daug želdinių, medelių, pastatyta 13 stogastulpių ir 1 koplytstulpis.

Nevėžiu mūsų protėviai gabeno prekes, keliavo, traukė į karo žygius. XVI a. įstatymais buvo draudžiama Nevėžį tvenkti vandens malūnais, kad netrukdytų laivybai.
1544 m. istoriniuose šaltiniuose minimas Panevėžiuko dvaras.
1580 m. pirmą kartą paminėtas Babtyno (dabar Žemaitkiemio) dvaras.
XVI a. Babtai dar buvo kaimas, kuris nuo 1566 m. užstato teise priklausė Kauno pakamariui Vaitiekui Dzievaltovskiui.
1570 m. Babtų kaimas buvo karališkas, karaliaus įgaliotinio Jurgio Kavečinsko žinioje. Babtai priklausė Trakų vaivadijai, pro juos ėjo svarbus administracinis ir prekybos kelias Trakai – Kaunas – Upytė.

XVII a. Babtų gyventojai atleidžiami nuo lažo, sargybos ėjimo, pastočių davimo.

Tame laikotarpyje 1655 – 1660 m. Babtai labai nukentėjo per Švedų karą.

Apie 1672 m. Babtuose buvo pastatyta Šv.Petro ir Šv.Povilo apaštalų bažnyčia - Vandžiogalos parapijos filija. Tai buvo pirmoji bažnyčia Babtuose.
1700 m. Babtai vėl labai nukentėjo per Šiaurės karą, kai švedų karalius Karolis XII įsiveržė į Lietuvą.
Po to 1709 – 1711 m. pradėjo siautėti maras ir badas. Lietuva buvo visiškai nusilpusi. Bet nelaimės praeidavo ir gyvenimas tesėsi.

 

 

1732 m. spalio 17 d. Augustas II suteikia Babtams trijų prekymečių privilegiją. Tuo žemaičių kunigaikštystės žemės teismo teisėjui Viktorui Šikieriui leidžiama Babtuose rengti 3 muges ir turgus, o turgaus mokestį pasilikti sau.

1744 m. istoriniuose šaltiniuose paminėtas Pagynės dvaras ir Muniškių kaimas. Įkurta savarankiška Babtų parapija.

1747 metais pastatyta Panevėžiuko parapijos Jėzaus Nukryžiuotojo bažnyčia. Tuo metu Panevėžiuko dvaras priklausė Siručiams. Vienas jų - Simonas Sirutis ir buvo bažnyčios fundatorius. Tai vėlyvojo baroko stiliaus trikampio plano mūrinis pastatas, kuris XIX amžiaus pirmajame ketvirtyje rekonstruotas. Tokios trikampio plano bažnyčios Lietuvoje yra tik dvi: Panevėžiuko ir Žemaitijos Degučių. Panevėžiuko bažnyčios dailės paminklai: skulptūra"Trimituojantisangelas" (XIX a., medis); ornamentuotas kryžius (XVIII amžiaus pabaiga - XIX amžiaus pradžia, geležis); paveikslas "Šventoji šeima" (XVIIIa., aliejus, drobė). Yra ir taikomosios dekoratyvinės dailės paminklas - varpas (1639 m., žalvaris) (22). Varpo vardas - Antanas.

1772 įvyko pirmas Lietuvos ir Lenkijos padalinimas
1772-1792 stebimas Lietuvos ekonomikos ir kultūros kilimas.

1775 m. minima Babtų pašto stotis. Per gyvenvietę ėjo svarbus Vilniaus – Mintaujos prekybos ir pašto traktas. 1798 m. pašto stotis turėjo 18 arklių, 1801 – 24. Vėliau, atsiradus geležinkeliams, Babtų arklių pašto stotis nebeteko savo reikšmės.
1777 m. jau veikė parapijinė mokykla, išlaikoma tėvų. Joje mokėsi 43 vaikai.
1782 m. bažnyčios vizitacijos akte įrašyta, kad Babtai garsėja audėjais.
1792 m. sausio mėn. 11 d. Babtams suteiktos savivaldaus miesto teisės, bet tais pačiais metais po Targovicos konfederacijos pergalės, jos buvo panaikintos. Nors privilegijos ir galiojo labai trumpai, bet Babtams buvo labai svarbios. Babtų gyventojai tapo miestiečių luomo nariais, visiškai laisvais žmonėmis. Iš to laikotarpio išliko Babtų herbas.

1794 vyko Tado Kosčiuskos sukilimas Lietuvoje ir Lenkijoje.
1795 metais po maišto Lietuvą ir Lenkiją trečią karta ir galutinai pasidalino Rusija, Austria ir Prusija.
Lietuvos Lenkijos karalystė nustojo egzistavusi. Lietuva buvo įjungta į Rusijos sudėtį. Tuo metu jau turėjusi gana tankų ir gerai prižiūrimą sausumos kelių tinklą, turėjusi didžiausia teritorija 15 a., derlingiausia 16 a., didžiausia nacija Europoje 1634 m., nugalėjusi kryžiuočių riterius, apgynusi Vieną nuo turkų, įvairių religijų prieglobstis nuo 12 a., salyginės demokratijos pradininkė, pirmos Europoje rašytinės konstitucijos vieta, išnyko iš žemėlapio. Tik po 123 metų atgims kaip dvi atskiros valstybės.

Vykstant Prancūzijos karui su Rusija 1812 m. pro Babtus pražygiavo Napoleono armijos pulkai vadovaujami maršalo Udino.