Babtų seniūnija

a

Gražią iniciatyvą parodė Lietuvos daržininkystės ir sodininkystės institute įsikūrusi pirmoji rajone Persitvarkymo Sąjūdžio rėmimo grupė, kurią organizavo vyr.moksliniai bendradarbiai Virgilijus Keparutis, Algimantas Kviklys ir instituto darbuotojas Jonas Olkštinas. Šių ir kitų sąjūdininkų iniciatyva 1989 metais Gedulo ir Vilties dieną Babtuose iškilmingai atidengtas tautodailininko Ginučio Dudaičio sukurtas paminklas tremtiniams atminti. Koplytstulpį pašventino tuometinis Babtų parapijos klebonas kunigas Ričardas Mikutavičius.

1988 metais Lietuvoje prasidėjo tautinis atgimimas. Mūsų tauta pakilo į kovą už amžinąsias dvasines vertybes, ėmėsi prikelti iš užmaršties kultūros paminklus, kitas lietuviams brangias relikvijas.

Dailininko Leono Juozonio ir kitų žmonių pastangomis 1988 metų vasarą nustatyta tikroji rašytojo Kazio Puidos kapo vieta Panevėžiuko kapinėse. Babtų vidurinės mokyklos kraštotyrininkai sutvarkė kapą. 1989 metais pastatytas koplytstulpis. Paminklo rėmėjas - kun. Ričardas Mikutavičius, autorius - tautodailininkas Viktoras Žilinskas. 1989 metų gegužės mėn., dalyvaujant daugybei žmonių ir svečių iš Kauno, kun. Ričardas Mikutavičius aukojo Šv.Mišias Panevėžiuko bažnyčioje, pašventino paminklą prie rašytojo kapo.

1989 metų liepos 16d. kun. Ričardas Mikutavičius pašventino atstatytą ant Stabaunyčios kalno mūrinį koplytstulpį S.Dariaus ir S.Girėno skrydžiui atminti.
Paminklo atstatymo iniciatoriai - Babtų vidurinės mokyklos direktorius Juozas Saulius, kraštotyrininkai ir instituto direktorius Klemensas Palaima. Projektą pagal Babtų muziejuje išsaugotą paminklo nuotrauką ir skydą nuo paminklo atkūrė architektas Edmundas Kondratas. Darbus atliko inžinieriaus Jono Jegersko ir Gintauto Remeikos vadovaujami darbininkai. Kunigo Ričardo Mikutavičiaus lėšomis įsigytos medinės skulptūros, kurių autorius Virginijus Šerdvytis, buvo įmontuotos paminklo nišose.

1990 m. kovo 11d. atkurta Lietuvos nepriklausomybė.

1990 metais Česlovo Stankūno iniciatyva, beveik ir jo lėšomis, Babtų šile pastatytas paminklas nežinomiems Lietuvos kariams, žuvusiems 1940 metais. Atnaujintas ir Šv.Jono šaltinėlis. Pagynės Sąjūdžio grupės, kuriai vadovavo Juozas Kazėnas ir Vaclovas Grušas, pastangomis ir ūkio lėšomis vietoj sunaikinto seno kryžiaus pastatytas tautodailininko Jono Balčiūnaičio padarytas naujas medinis kryžius.

Tvarkant paminklu aplinką, daugiausia dirbo pats rėmėjas Česlovas Stankūnas. Jam padėjo Pagynės, Jugintų kaimu, Babtų miestelio žmonės, vidurinės mokyklos moksleiviai, kraštotyrininkai. Darbais rūpinosi ir viršaitis Algimantas Danauskas. Paminklinis ansamblis Babtų šile iškiImingai atidengtas 1990 metų birželio 24 d. Šv.Mišias aukojo ir paminklą pašventino Babtų parapijos klebonas kun. Eimutis Marcinkevičius. Pamokslą pasakė Josvainių klebonas. Dalyvavo daug žmonių iš Babtų apylinkės ir iš Kauno.

Nuotraukose - 1991 metais laikraštis "Tėviškės žinios". Talonai prekėms buvo kasdienybė

Deja ne visiems patiko Lietuvos atgimimas. 1991 m. sausio 8 dieną TSRS gynybos ministras įsako įvesti desantininkų padalinius į Baltijos kraštus. Į Lietuvą pradėjo traukti divizijos daliniai iš Pskovo. Sausio 11 desantininkai užima krašto apsaugos rūmus Vilniuje. Yra sužeistų. Užgrobti Spaudos rūmai, Nemenčinės TV retransliacijos centras. 2 val. nakties kariuomenė užima Radijo ir TV pastatus, TV bokštą. 3 val. 20 min. pradeda veikti Kauno radiofonas ir televizija (Sitkūnuose).

Nuotraukose - Babtai 1991 metais.

Kai 1991 m. sausio 11 d. dėl sovietinės armijos veiksmų nutrūko Lietuvos radijo laidų transliacija – prabilo Sitkūnai. Vos po kelių minučių tylos eteryje, pasigirdo muzika, o kiek vėliau Jolantos Šarpnickienės ir D. Varžgalienės balsai. Iki ryto buvo transliuojama tik iš Sitkūnų. Vėliau prabilo Kauno studija.

Tomis dienomis siųstuvai dirbo ištisas paras be išjungimo, teritorijoje budėjo žmonės, pasirengę ginti laisvės žodį. Tuomet, iš stoties gynėjų laužams kūrenti atvežto ąžuolinio rąstuko, gimė skulptūra ”Sitkūnų rūpintojėlis”.
Keturiolika žmonių iš Babtų tą naktį budėjo Vilniuje prie Parlamento, penkiolika žmonių - Sitkūnuose. Į juos kas naktį iš Babtų važiuodavo budėti.

1991-1992 metais Babtuose pradėjo veiklą pirmieji savanoriai. Savanoriška krašto apsaugos tarnyba (SKAT) pradėjo kurtis kartu su nepriklausomybės paskelbimu. Į šią tarnybą stojo žmonės, kuriems patriotizmas reiškė kažką šventa.

Lietuvos žmonių valia ir ryžtas nugalėjo. Sovietų Sąjungos vyriausybė nusileido teisėtiems Lietuvos siekiams. Atitraukė savo karines pajėgas. Prasidėjo politinis dviejų šalių dialogas.

Savanorių būrimasis prasidėjo nuo LR Aukščiausiosios Tarybos saugojimo. Pirmieji savanoriai iš Babtų čia buvo Eugenijus Alaburda, Virgilijus Keparutis, Jonas Miklovis, Algimantas Bartkevičius. Po 1991 sausio 13-osios savanorių skaičius išaugo iki būrio, t.y. iki 25. Būrio vadu tapo J.Miklovis. Babtų savanoriai saugojo valstybinės reikšmės objektus - Sitkūnų radijo stotį, kontroliavo tarybinės kariuomenės judėjimą kelyje Garliava - Kauno HES ties Rokeliais įrengtame blokavimo poste, saugojo Kauno naftos bazę.

Po 1991 rugpjūčio pučo pralaimėjimo į savanorius pradėjo masiškai eiti žmonės iš Babtų ir aplinkinių kaimų. Sunku buvo patikrinti ir atrinkti patikimus. 1992 pavasarį savanorių jau buvo apie 50 ir Kauno rinktinės vado įsakymu įkurta Babtų kuopa, o jos vadu paskirtas Alvydas Pangonis. Kuopa priklausė Kėdainių batalionui, kuriam vadovavo Antanas Plieskis. LSDI patalpose įsikūrę savanoriai savo iniciatyva įsirengė ginklų saugyklą, budinčią dalį. 1992 birželį gauti pirmieji ginklai: "Kalašnikov" automatai ir "Mosino" karabinai.

Iki 1993 vasaros kuopa išaugo iki 100. 1994 Babtų kuopa priskirta Kauno rajono batalionui, į kurį įėjo Raudondvario, Noreikiškių, Garliavos ir Aleksoto kuopos. Bataliono štabas liko Babtuose, vadu paskirtas A.Pangonis, štabo viršininku A.Baltuška, ginklininku Vidmantas Sažinas, vairuotoju - mechaniku Romas Samajauskas. Babtų kuopos vadu paskirtas Kazimieras Šarlauskas, kuopininku - Kazimieras Kairiūkštis.
Batalionas Kauno rinktinėje buvo pats didžiausias. Jame buvo 438 savanoriai.

1998 m. Babtų kuopos vadas K.Šarlauskas buvo išleistas į atsargą dėl amžiaus, kuopos vadu tapo Eugenijus Sviderskis, kuopininku Arvydas Čiapas.
Atslūgus grėsmėms ši tarnyba tapo ne tokia svarbi ir buvo pradėta mažinti apjungiant jau ne teritoriniu principu. Ginklai sukoncentruoti Kaune, daugelis savanprių iš tarnybos išėjo savo noru.
Galima pasidžiaugti, kad šiandien jau po NATO skėčiu Lietuvos kariuomenėje tarnauja buvę Babtų savanoriai - kpt. A.Baltuška, kpt. A.Pangonis, kpt. G.Striupaitis, viršilos V.Sažinas, A.Čiapas, E.Sviderskis, serž. D.Paukštė ir kiti jau baigę arba dar besimokantys Karo akademijoje.

1991 metų vasarą Babtų muziejuje paminėtos generolo Vlado Nagevičiaus gimimo 110-sios metinės. Ta proga mokyklos direktoriaus Juozo Sauliaus, viršaičio Algimanto Danausko ir inžinieriaus Jono Jegersko pastangomis restauruotas paminklas – koplytstulpis Žemaitkiemio kaime. 1991-1992 metais pagal inžinieriaus Juozo Berūkščio projektą sutvarkytas žydų genocido aukų kapas Babtų šile.

1994 metais Babtai gražiai paminėjo 600 metų jubiliejų. Ta proga miestelio centre pastatytas tautodailininko A.Sakalausko (nuotr.) sukurtas stogastulpis, o bažnyčios šventoriuje to paties autoriaus skulptūra „Laiminantis Kristus“, skirta Babtų parapijos 250-ies metų sukakčiai. Kultūros namuose vyko didelė kaimo teatrų šventė „Pastogė - 94“, išleista Babtų kraštotyros muziejaus direktorės Marijos Markauskienės knyga „Babtai istorijos vingiuose“, jaunųjų kraštotyrininkų T.Stonio ir E.Barkausko paruošta „Mažoji Babtų enciklopedija“.

1995 m. buvusiose Pagynės vaikų darželio patalpose įsteigti vaikų globos namai. Pradėjus dirbti vaikų skaičius buvo 20. Vėliau padidėjo iki 32. 2003 m. -  iki 40. Yra 20 darbuotojų . Direktorė V.V.Nutautienė. Vaikų, kurie gyvena globos namuose, amžius nuo 3 iki 18 metų.
Pagynės globos namai Kauno rajone vieni .Ugdytiniai čia gyvena vienoje didelėje šeimoje.Vyresnieji rūpinasi, globoja ir padeda mažesniesiems.Šiuose namuose globotiniai ugdomi atsižvelgiant į amžiaus tarpsnių ypatumus. Mokomi suprasti gyvenimo tiesas, šeimos gyvenimo principus. Jie patys tvarkosi gyvenamąsias patalpas, skalbiasi bei prižiūri savo rūbelius. Pagal galimybes, padeda darbuotis virtuvėje. Mokyklinio amžiaus vaikai lanko artimiausias Pagynės pradinę ir Babtų vidurinę mokyklas.

Globos namai palaiko ryšius su Švedijos Staffanstorpo Kommunos Brahogsskolan mokyklos direktoriumi Bo Fredrikssonu, Staffanstorpo AGRO MAC AB menedžeriu Bo Ljungdahl, kurie pirmieji vaikų namams suteikė humanitarinę pagalbą. Pastaraisiais metais - su JAV Krikščionių paramos centro atstovais iš Masačiuseto valstijos-Robertu Dūda ir Ginger Houghton. Jų parama pasiekia kas mėnesį. Globos namus nuolat remia UAB "Gintarinis amžius", UAB "Jargala". Bendradarbiauja su karo medicinos tarnyba, Kauno "Ąžuolo" mokykla, moterų klubu "Už laisvą demokratinę visuomenę", Kauno miesto Skautų organizacija, Kauno pensininkų bendrija, Įgulos bažnyčios jaunimo klubu.
Nuo 1997m turi galimybę kasmet 20 dienų praleisti prie Baltijos jūros Kauno Komprojekto poilsio bazėje Latvijos Respublikoje Rucavos valsčiaus Nidos kaime. Globos namai dirba pagal auklėtojų parengtus projektus. Įsijungę į prevencinę programą "Neužsimerk prieš blogį" gavo 1000Lt. Ugdytiniai kartu su globos namų darbuotojais talkininkauja LSD instituto ūkyje, padeda vietiniams ūkininkams -daržovių augintojams.
Vaikai vyksta į teatrus, varžybas, išvykas, ekskursijas.

Tų pačių metų spalio 25 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu buvusio Kauno augalų veislių tyrimo stoties vaikų darželio patalpose įsteigti Muniškių senelių namai. Pirmieji 5 globotiniai (visi Babtų seniūnijos gyventojai) apsigyveno 1995 m. prieš pat Šv. Kalėdas. Tuo metu Senelių namuose buvo 20 vietų. 1996m šiuose namuose gyveno jau 19 globotinių. 1997 m. didėjant globotinių skaičiui buvo pradėtas statyti Senelių namų priestatas. Kauno r. savivaldybė 1997m. skyrė 140 tūkst. Lt. 1998 m. 273 tūkst. Lt. buvo gauta Senelių namų direktorei, Irenai Ščiukauskienei, parengus projektą ir laimėjus projektų konkursą iš SADM ir 34 tūkst. Lt iš Nyderlandų fondų.

 1998m. buvo baigta priestato statyba, atliktas kapitalinis virtuvės remontas, įsigyta šiuolaikiška virtuvės ir kita įranga, nupirktas 1987 m. pagamintas mikroautobusas, pradėta mansardinio aukšto rekonstrukcija. Tais pačiais metais Senelių namų bazėje, ištyrus poreikį 12-kai žmonių buvo pradėtos teikti ir nestacionarios „maisto ant ratų" ir skalbimo paslaugos seniems ir negalią turintiems, savo namuose gyvenantiems, Babtų seniūnijos gyventojams. Tokio pobūdžio paslaugos Kauno rajone teikiamos tik Babtų seniūnijoje.

Rengdama projektus iki 2004 m. Senelių namų direktorė pritraukė 748 tūkst. Lt. iš įvairių programų, siekdama sudaryti kuo geresnes gyvenimo sąlygas globotiniams ir sudaryti galimybę teikti nestacionarias paslaugas Babtų seniūnijos neįgaliems ir pensinio amžiaus žmonėms. Šiuo metu jau įrengtas mansardinis aukštas, rekonstruojama veranda, tvarkomas gerbūvis, nupirktas 2000 m. pagamintas Mercedes Benz Spinter mikroautobusas, remontuojami kambariai, kuriuose bus įrengti darbo ir kineziterapijos kabinetai, svečių kambarys bus įrengtas keltuvas.
Šiuo metu Senelių namuose gyvena 40 globotinių ir 34 teikiamos „maisto ant ratų" ir vidutiniškai 67 žmonėms per mėnesį teikiamos skalbimo paslaugos.
Baigus atlikti darbus bus papildomai įrengta 25 vietos. Senelių namų globotiniams žymiai pagerės gyvenimo kokybė, nes bus sudarytos sąlygos užsiimti įvairesne veikla, patalpos bus pritaikytos pagal senų ir negalią turinčių žmonių poreikus.

Per pastarąjį dešimtmetį Babtų seniūnija išgarsėjo kaip stiprių ūkininkų kraštas – 10 ūkininkų dirba 200 ir daugiau ha žemės.

Pažangiai, pačia moderniausia technika beveik 1000 ha žemės dirba Juozas Staliūnas, 1998 metais tapęs geriausiu Lietuvos artoju. Leonas Rudinskas, įkūręs sėklininkystės ūkį, už sėkmingą ūkininkavimą apdovanotas medaliu.

Panašų žemės plotą dirba ir Valentinas Gabinaitis, dalį užauginto derliaus sunaudojantis savo fermose. Audronis Vaškas užaugintus javus perdirba savo malūne. Ne mažiau garsūs ūkininkai yra Romas Majauskas, Eugenijus Ščiukauskas, Ričardas Maldutis, Alfredas Rinkevičius, Vytautas Žmuidzinavičius, Kęstutis Svečiulis, Genė Koženiauskienė. Jie ne kartą yra laimėję Kauno rajono „Metų ūkininko“ apdovanojimus, kitų prizų.

Lietuvos ūkininkų sąjungos Kauno skyriui nuo jo įkūrimo vadovauja tik Babtų ūkininkai – iš pradžių a.a. Stasys Zulonas, vėliau Genė Staliūnienė, kuri 2002 m. buvo išrinkta visos Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininke. Nuo tada rajono ūkininkams vadovauja Vytautas Žmuidzinavičius.

Babtai garsėja kaip Lietuvos sodininkų „sostinė“. Iš sodininkystės daržininkystės instituto plinta pažangiausios šios žemės ūkio šakos idėjos, naujos, čia išvestos vaisių ir daržovių veislės. Daug babtiečių verčiasi daržovių bei sodinukų auginimu. Mugėse ir turguose dažnai galima pamatyti mašinas su užrašu „Babtų sodininkai“, kas garantuoja, kad čia prekiaujama kokybiška produkcija. Instituto sandėliuose iki pavasario galima nusipirkti puikiausių vaisių ir daržovių. Kooperatinė bendrovė „Babtų daržovės“ augina daržoves ir jų sėklas, UAB „Kalmina“ – gėles, kuriomis seniūnijos gyventojai puošia savo sodybas.

1994 m. gražiausių rajono sodybų konkurse nugalėtojais tapo Antanas ir Audronė Venckai, II vietą iškovojo Stasys ir Ulijana Knystautai. Grožio puoselėjimą skatina seniūnija, kasmet organizuodama sodybų apžiūras, o jų nugalėtojams organizuodama ekskursijas po gražiausias Lietuvos sodybas.

Grožis tapo gyvenimo norma. 1996 metų rajono konkurse nugalėjo Juozas ir Genė Staliūnai, 2000 metais Babtų miesteliui atiteko II vieta, 2003 m. daugiabučių namų kategorijoje nugalėtoju tapo Kauno gatvės 26 numeriu pažymėtas namas (nuotr.) Babtų miestelyje.

 

Ne vien žemę dirbdami pelno duoną babtiškiai. UAB „Tauriga“ (nuotr.), įsikūrusi Pakapių kaime, gamina įvairios paskirties automobilių priekabas, kurių galima sutikti ne tik Lietuvoje, bet ir Skandinavijos šalyse, Islandijoje, Vokietijoje ir dar toliau. Panevėžiuke sėkmingai dirba siuvykla „Ievateksa“ ir UAB „Ebonitas“, gaminanti vidaus apdailos medžiagas ir dalį jų eksportuojanti į Suomiją. Pagynėje „Gintarinis amžius“ numato plėstis, nes nespėja gaminti visų mėgstamų „Gintarinių“ makaronų.

Gerokai pasikeitė „komunalinis ūkis“. 1997 – 1998 metais „užgesintos“ brangiu skystu kuru kūrentos katilinės Muniškiuose, Panevėžiuke, Pagynėje, Sitkūnuose. Gyventojams išmokėtos kompensacijos šildymo sistemų rekonstrukcijai. Patogumų sumažėjo, tačiau šildymas atsieina žymiai pigiau. 1999 metais Babtuose naujomis pakeista didžioji dalis šiluminių trasų, įrengta nauja moderni mazuto katilinė – darbų atlikta beveik už 3 mln. litų. Tais pačiais metais Babtuose pastatyta nugeležinimo stotis, 2003 metais Muniškių kaime atlikta kanalizacinių tinklų rekonstrukcija, pastatyti nauji valymo įrenginiai.

Didelėje Babtų seniūnijoje driekiasi beveik 140 km vietinės reikšmės kelių ir 27 km gatvių, nors kasmet jų priežiūrai gaunama vis daugiau lėšų, tačiau jų trūksta. Didžioji dalis panaudojama remontui, naujai asfaltuota tik Mechanizatorių gatvė Pagynėje, Radistų gatvė Sitkūnuose, dalis Žvejų gatvės Panevėžiuke.
Kasdieniniai rūpesčiai, įtemptas darbas – tik viena gyvenimo pusė. Babtų seniūnijoje daug dėmesio skiriama žmonių laisvalaikiui, kūrybai.

2003 metais prie paminklo Dariui ir Girėnui buvo paminėtos drasių lakūnų žygdarbio 70-osios metinės.

Babtų kultūros namai, vadovaujami Janinos Danauskienės, - vieni geriausiai dirbančių Kauno rajone. 1970 metais Kaniūkų kaime susikūręs pučiamųjų orkestras liko vieninteliu suaugusiųjų orkestru Kauno rajone. Be jo neapsieina nė viena didesnė rajono šventė. Nuo 1986 metų dainuojantis moterų vokalinis ansamblis „Vejuona“ ir 1987 metais susikūręs folkloro ansamblis „Vėrupė“, – žinomi ne tik Kauno rajone. Šie kolektyvai – nuolatiniai pasaulio lietuvių dainų švenčių dalyviai.

Nuo 1989 metų Babtuose aktyviai dirba Audriaus Sasnausko šokių studija. Sunku suskaičiuoti, kiek vaikų šioje studijoje išmoko gražiai šokti. Vaikų pavyzdžiu pasekė jų tėvai, nuo 1998 metų šokantys senjorų kolektyvuose. Užtat Babtų šventėse šoka ir jaunas, ir senas.

Informaciniai ženklai prie greitkelio „Kaunas – Klaipėda“ kviečia užsukti į Babtų muziejų ir susipažinti su mūsų krašto istorija.  (nuotraukose - 2004 m.)

2004 m. balandžio 30d. Babtuose vyko šventė stojimo į Europos Sąjunga proga.
Perėjome į naują istorijos vingį.

Pabandėm trumpai apžvelgti praeitį ir dabartį, žmonių, gyvenusių prieš mus ir mūsų pačių gyvenimą iš įvairių pusių. Vyresni žmonės dar atsimena Lietuvą prieš antrąjį pasaulinį karą, vidurinė karta užaugo Tarybų Lietuvoje, vaikai, kurie gimė jau nepriklausomoje Lietuvoje, tampa jaunuoliais. Praeis dar keletas metų ir jie jau bus tėvais. XX a. jų vaikams bus jau istorija.

Taigi šį pasakojimą norim užbaigti mokytojos Marijos Markauskienės žodžiais:

„Bėga dienos, metai, dešimtmečiai, šimtmečiai. Keičiasi santvarkos, žmonių kartos, jų tarpusavio santykiai. Tačiau vis tas pats, bet ne toks pat banguoja Nevėžis pro mūsų mieluosius Babtus, mūsų kaimus, stebi mūsų neramų gyvenimą, kviečia mus visus suprasti vienas kitą, padėti vienas kitam, sąžiningai, dorai, pasiaukojančiai ir sutartinai dirbti mūsų mylimosios Lietuvos gerovei.“