Babtų seniūnija

Babtuose buvo atleistas teisėtas valsčiaus viršaitis Justinas Janušauskas. Jo vieton paskirtas Steponas Grinevičius (nuotr.). Netrukus jį pakeitė jau kaip vykdomojo komiteto pirmininkas Vaclovas Čižinauskas. Visus vadovaujamuosius postus užėmė buvę pogrindininkai-komunistai. Pradėta nacionalizuoti dvarų, pasiturinčių ūkininkų žemę, paliekant jiems po 30ha. Ji buvo dalinama bežemiams ir mažažemiams. Lietuvos TSR Liaudies Komisarų taryba 1940 metais prie rezervinių ūkių priskyrė Pagynės dvarą (240 ha) ir dalį Janušonių kaimo ūkių (iš viso 873 ha). Dvaro savininkas Zdislavas Jurevičius su šeima išvažiavo į Lenkiją. Išvyko ir Juodonių dvaro savininkė Regina Vankovičaitė, Zatyšių - Antanas Dičmonas su šeima.
Nuotraukoje - 1940 m. birželio 29d. mitingas Babtuose.

Daug permainų Lietuvai atnešė 1940 metų vasaros įvykiai. Prasidėjo sovietinė okupacija.

  

1940 metais Sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotis, kuri buvo įkurta 1938 metais Valinavoje prie Dotnuvos, buvo perkelta į Vytėnus.

1940 - 47 m. ryšių skyriaus viršininku dirbo Vladas Alaburda, vėliau -Juozas Banevičius, Birutė Tarnauskienė. Nuo 1982 m. ryšių skyriui vadovauja Jadvyga Adomaitienė.

1940 m. Larionas Lisauskas (nuotr.) buvo Babtų milicijos viršininku. LKP(b) narys, sušaudytas 1942m. Vygių kaime.

Tų pačių metų lapkričio mėn. Babtų šile prie Šv. Jono šaltinėlio buvo sušaudyta grupė lietuvių karių, dezertyravusių iš tame šile dislokuoto Raudonosios armijos būrio.

1941 metais prasidėjusi didžiausia Lietuvos tragedija, gyventojų trėmimas į Sibirą, neaplenkė ir Babtų.
Birželio 14 d. iš Babtų miestelio ištremti: pradinės mokyklos vedėjas Jonas Virbickas su šeima (mirė Jakutijoje), pašto viršininkas Jonas Mockevičius ir jo žmona akušerė, batsiuvys ir fotografas Adomas Urbonas su šeima, policijos vachmistras Vladas Ratkelis su šeima (po metų sušaudytas Sverdlovske, o šeimai 1947m. pavyko sugrįžti į Lietuvą), policininkas Puskunigis su šeima, Karalgirio girininkijos girininkas su šeima, Krivėnų dvaro savininkas Mečislovas Rašinskas su šeima ir kt.

Vokiečių kariuomenė Babtus užėmė 1941 m. birželio 24 d. Miestelyje buvo atkurtos vietos valdžios įstaigos. Valsčiaus viršaičiu tapo Justinas Janušauskas, šias pareigas ėjęs ir Antano Smetonos valdymo metais; valsčiaus policijos viršininku buvo paskirtas Kazys Tribunevičius.
Trejus metus truko sunki fašistinė okupacija Lietuvoje. 1941 metų rugpjūčio 31 d. Babtų šile sušaudyta apie 300 Babtų ir Vandžiogalos žydų (tame tarpe ir vaikai) (nuotr. paminklas žydų genocido aukoms, sušaudymo vietoje).
Okupacijos metais sušaudyta ir keletas komjaunuolių bei komunistų.lš miestelio ir aplinkinių kaimų žmonės buvo vežami į Vokietiją priverčiamiesiems darbams. Be to, į kai kurių ūkininkų sodybas okupantai vežė vadinamųjų repatriantų-vokiečių šeimas. Sodybos ir žemės savininkas gaudavo raštą, kuriuo buvo įsakoma išvykti viską paliekant repatriantų šeimoms. Žmones vargino sunkios ūkinės kviečių, rugių, bulvių ir kitos prievolės karo reikalams. Be to, tekdavo pusvelčiui duoti pieno, sviesto, mėsos, kiaušinių, vištų, linų, vilnų. Gyventojai priešinosi okupantams. Netoli Babtų, Karalgirio miške 1942-1943 metais veikė partizanų būrys "Už Tėvynę". Vadovavo gruzinas Georgijus Dvaladzė, jo ryšininkas buvo Leopoldas Montvila.

1941 metų birželio 22 d. prasidėjo karas tarp Vokietijos ir Tarybų Sąjungos.

1944 metų vasarą, artėjant frontui iš Rytų, vokiečiai-repatriantai bėgo iš Lietuvos, o besitraukiantys paskutinieji vokiečių kareiviai plėšikavo: varė atimtas iš ūkininkų karves, grobė kitokį turtą.
Šiuo laikotarpiu buvo priversti palikti Tėvynę nemažai babtiečių. 1944 metais į Vakarus emigravo Bronius Žolpys, Alina Miliušytė-Grinienė, Gylys (Jis buvo Lietuvos Respublikos pasiuntinys Belgijoje ir Svedijoje), Pranas Dranseika ir Teodora Dranseikaitė, Juozas ir Pranas Gvildžiai, Jonas Glemža, Romas Raudonikis (Babtų valsčiaus viršaitis vokiečių okupacijos metais), P. Žolbys (Babtų valsčiaus tarnautojas), generolas Vladas Nagevičius (Jis 1940 m. buvo atleistas iš Karo sanitarijos viršininko pareigų, išvarytas ir iš jo įkurto Karo muziejaus. Mirė JAV, Klivlende 1954 metais).

Lietuvos likimas vėl buvo sprendžiamas už jos ribų. Net tai, kas vadovaus Kauno apskričiai, buvo nuspręsta Maskvoje, Lietuvos TSR pasiuntinybėje. Dar aidėjo kanonados, o liepos 30 d. įvyksta pirmasis apskrities Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto, kurio niekas nerinko, posėdis. Tuojau pat valstiečiams, kurie turėjo daugiau kaip 5 ha žemės, buvo nustatytos pristatomų produktų Raudonajai armijai normos.

1944 metų rugpjūčio 19 d. Babtų valsčiaus pirmininku patvirtintas Jonas Barkauskas, pavaduotoju Vincas Stanionis.

Žmones vargino nuolatinis jų mobilizavimas (dažnai ir su arkliais) įvairiems kelių tvarkymo,tiltų, aerodromų statymo darbams. Be to, praėjus frontui, laukuose liko daug karinės technikos laužo, nepalaidotų karių, kritusių gyvulių. Reikėjo skubiai viską sutvarkyti, kad nekiltų epidemijos.
1944 metais Babtų valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininkas V. Svirskis nusiskundė dėl Raudonosios armijos dalinių, valdžiusių visus be šeimininkų likusius ūkius, nes jie iškūlę ir išsivežę visą derlių iš tų ūkių.

Karas dar tęsėsi. Vyrai buvo mobilizuojami ir siunčiami į frontą. Karo audra nubloškė ir kai kuriuos Babtų žmones iki Drezdeno, Griunvaldo, Oderio. Kai kurie pražygiavo Austriją, Vengriją, vienas kitas pasiekė ir Berlyną. Daug jų žuvo, o kiti grįžo suluošinti, be sveikatos. Daugelis ryžosi neiti į okupacinę armiją, stengėsi įsidarbinti kelių statybose, geležinkelyje ir kitur, iš kur nebūdavo mobilizuojami. Kiti slapstėsi arba išėjo į miškus kovoti prieš okupantus.

Rezistencinėje kovoje žuvo Vladas Krapaunickas, Stasys Aniulis (šaulių būrio vadas), Vincas Taujanskas, Stasys Kasperavičius, Zenonas Alaburda ir trys jo seserys Onutė, Elytė, Marytė.

Per karą sudegė Babtuose ne tik nauja mokykla, bet ir keli gyvenamieji namai bei ūkiniai pastatai, susprogdintas tiltas per Nevėžį. Buvo šeimų, netekusių savo maitintojų, nes jie žuvo fronte arba vidaus kovose. Prieštaringas, sudėtingas gyvenimas ėjo toliau.

 

Partizanų kovose 1944 - 1953 metais visoje Lietuvoje žuvo 36 000 žmonių

Praėjus frontui, Babtų valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininku dirbo Jonas Barkauskas, po jo V.Svirskis, Juozas Gailevičius, Bronius Girdzijauskas, Larionas Lisauskas, Steponas Šakas, Juozas Kačenauskas (nuotr.).
Valsčiaus vykdomąjį komitetą sudarė pirmininkas, pavaduotojas, sekretorius ir du nariai.
Valsčiaus vykdomasis komitetas rūpinosi ir reikalavo, kad gyventojai laiku atsiskaitytų su valstybe grūdų paruošomis, tvarkė visą paruošų, taip pat pieno, mėsos, kiaušinių ir kitų prievolių apskaitą. Jo kompetencijoje buvo žemės dalinimas, žemės ūkio mokesčių, draudimo mokesčių, paskolų rinkimas ir apskaita, santuokų, gimimo ir mirimo liudijimų registravimas, kelių taisymas.

Vėliau vietoj seniūnijų buvo sukurtos nedidelės apylinkės. Babtų apylinkei priklausė tik Babtų miestelis ir Babtų vienkiemis. Buvo dar Gailiušių, Antagynės, Muniškių, Vilkėnų, Vosiškių, Piepalių, Panevėžiuko, Bajėnų, Kilbisų apylinkės. 1945 metais kas dešimt kiemų turėdavo savo įgaliotinį, kuris buvo renkamas visuotiniame gyventojų susirinkime atviru balsavimu.

1945 metais pradėta dalinti žemė.

1947m. Stasė Maleckienė (nuotr.) buvo keliama į LTSR Aukščiausiąją tarybą. (1951-1957 „Nevėžio“ kol. pirmininkė, nuo 1957m. Babtų apylinkės pirmininkė).

Tačiau žemdirbiai neilgai džiaugėsi gauta žeme, nes tuojau pat pradėta ją priverstinai kolektyvinti ir masiškai tremti žmones į Sibirą. Buvo ištremtas darbštus ūkininkas Juozas Marcinkevičius, Povilo Čebatarausko šeima, Viktorija Šamanskienė su šeima, Valerija Dobkevičiūtė, Juzė Čabatarauskienė, Juzė Katkevičiūtė, Vytauto Dranseikos šeima, Stasys Janušauskas, Stasys Gvergždys, Juozas Stankūnas, Boieslovas Banevičius, Jonas Tamulis, Juozas Urniežius, Jonas Ignatavičius, Stasys Babenskas su šeimomis, Stefanija Alaburdienė su dvylikamečiu sūneliu ir daugelis kitų. 1949 m. į Irkutsko sritį kartu su dukra Veronika Dovydaitienę ir keturių ir dešimties metų anūkais buvo ištremtas Jurgis Keruckas, kuriam caro laikais pavyko išvengti trėmimo, nors buvo knygnešys. Po metų tremtyje ir mirė. Neįmanoma išvardinti visų buvusio Babtų valsčiaus gyventojų, ramių žemdirbių, kuriems teko patirti Sibiro šalčių ir gyvenimo baisumus. Daug jų amžiams liko atšiaurioje svetimoje žemėje.

1948 metų rudenį buvo įkurtas pirmasis kolūkis Babtų valsčiuje "Raudonoji pašvaistė" Muniškių ir juodonių kaimuose, 1949 metų vasario mėn. - kolūkis "Nevėžis" Babtuose. Jo pirmasis pirmininkas buvo Juozas Velička. Tais pačiais metais Gailiušių, Šašių ir Stabaunyčios kaimuose susikūrė kolūkis "Artojas", Vilkėnų kaime - "Raudonasis Spalis", Antagynėlės kaime - "Pergalė". Iš viso Babtų valsčiuje buvo 22 kolūkiai ir du tarybiniai ūkiai: Panevėžiuko ir Pagynės. Iš pradžių kūrėsi maži kolūkiai,o vėliau jie buvo pamažu stambinami.

Nuotraukose - apie 1950m. pokario metais užkandinė, vėliau taros supirkimo punktas. 1951m. Stabaunyčios kalno kelio darbai.

1950 metais, panaikinus valsčius, administraciniais vienetais tapo apylinkės. Babtų apylinkės vykdomojo komiteto pirmuoju pirmininku ketverius metus buvo Julius Rusteika.
Nuotraukose - 1953m. Babtų rinkiminė apylinkė. Tarpduryje stovi Ramanauskienė –Maleckienė. 1954m. Nevėžiu kursuojantis garlaivis..
Nuo 1955 metų Babtuose pradėjo veikti kultūros namai.

1952 metais mokiniai talkoje "Nevėžio" kolūkyje.

Nuotraukose - 1956m. „Raudonojo spalio“ kolūkis (Jugintai ir  Vilkėnai).

1958 metais Babtuose įvesta elektra.

1959 m. miestelyje gyveno 464 gyventojų.

1957 metai – savo veiklą pradėjo Lietuvos televizija, o nuo 1975 metų buvo pradėtos reguliarios spalvotos televizijos transliacijos.

1960 metais "Nevėžio" kolūkis perduotas Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stočiai ir buvo pavadintas eksperimentiniu ūkiu. Jo direktorius buvo Stasys Švirinas. Ūkio darbininkams pradėta kas mėnuo mokėti atlyginimą pinigais, tuo tarpu kolūkyje metų pabaigoje būdavo atlyginama natūra pagal išdirbtus darbadienius ir šiek tiek pinigais. Likvidavus šį kolūkį Babtuose, "Nevėžio" vardu pavadintas buvęs kolūkis "Stalino keliu".

1963 metais į Babtus perkeliama dalis bandymų stoties.
Nuotraukose - Babtai 1964m. ir Sinagoga 1967m.

Nuotraukose - Panevėžiuko "Nevėžio" kolūkyje.

Nuotraukose - 1971 m. Babtų parduotuvės: naujoji ir senoji.

Nuotraukose - apie 1971 - 1972 m. greitkelio statyba. Apie 1975 m. Babtų centras.

1970 metais pradėtas tiesti naujasis greitkelis, praeinantis pro Babtus. Tai pirmos kategorijos magistralė Kaunas-Klaipėda.

1973 -1986 m. Babtų apylinkės inspektorius Vytautas Švilpa (nuotr.). Jam padėdavo ūkių draugovininkai. 1986 -1996 m. apylinkės inspektoriumi dirbo R.Raila.

Nuotraukose - 1977 m. Pagynės tarybinis ūkis.

Nuotraukose - Babtai 1981 metais. Sitkūnų radijo stotis 1974 -1982 m.

1987 metų rugsėjo 4 d. įvyko šio greitkelio atidarymo iškilmės. Prie Babtų šilo buvo atidengtas paminklinis akmuo su įrašu "Kaunas-Klaipėda, 1987 m."